BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

***

2016-06-15 | Be temos

Kai išsilavinusi pensininkė močiutė su pudeliu ima pasakoti apie savo atsakomybės jausmą ir aistrą savo darbui, kurį dirbo 50 metų, imi ir pasidarai išvadas. Ne tokias geras, kokias norėtum. Tiesiog suvoki, kaip nepilnai gyveni, kaip neišpildai savo gyvenimo, kaip į viską žiūri pro pirštus ir kiek laimės teikia tas suvokimas. Kai įkvėpia ne Paulo Coelho frazė, bet paprasta močiutė, einanti pirkti kojinių. Kai suvoki, kiek kokybės jos gyvenime. Iki šiol. Ir kaip įdomiausio motyvatoriaus klausai, kaip svarbu būti teisingam ir atsakingam. Ir kaip tas sąžiningumas gyvenime grįžta. Ir kaip svarbu yra dirbti su aistra - net plauti grindis ar indus po vakarienės. Net vesti šunį pasivaikščioti. Net valyti langus ar lakuoti nagus penktą kartą po nepavykusių keturių. Ji sakė man - žmogus jaunas tol, kol nedingsta aistra.

Ir tą dieną praleidi jau kitaip. Namo eini kitaip. Vakarienę ruoši kitaip, bendrauji kitaip. Ir visa širdim jauti, kokia ta močiutė yra teisi. Kiekviename žingsnyje gali slėptis laimė. Net patekus į lietų ir neturint skėčio. Arba maišant blynų tešlą - iš lėto pilti miltus, atsargiai maišyti, gražiai apversti, atsakingai sudėti į lėkštę, kad joks kamputis nenuplyštų. Ir lėtai lėtai valgyti galvojant, kad štai šie blynai tau DABAR yra svarbiausi. Nes viskas svarbu yra vienodai.

Gyvenam nesusimąstydami, koks svarbus yra pats gyvenimas. Ir kad kai kurių dalykų daryti visiškai neverta. Liūdėti, skaudinti, netgi nusivilti, beatodairiškai tikėtis. Tie dalykai baigiasi, kai suvokiame gyvenimo esmę. Baigiasi, kai pradedam galvoti paprasčiau. Kai teorija filosofų traktatuose lieka tiesiog aukšto išprusimo požymis, o ne kasdienio gyvenimo motyvas. Kai lieka mažiau “o jeigu”. Kai apskritai lieka mažiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Kai darai, kaip liepia tavo protas ir tavo širdis, o ne populiarus forumas. Kai suvoki, kad tavo gyvenimas yra vienintelis toks ir nepakartojamas ir kad kitų patirtys nebūtinai turi tapti tavo patirtimis. Pamiršti žodį “sako”, nes visai nesvarbu, kas ką sako. Atsibusti ryte ir labai labai tvirtai žinoti, kad tai dar viena tavo diena, dar vienas šansas, dar viena nežinomybė, dar viena galimybė, dar viena dovana, nusišypsoti sau, pasakyti, koks aš gražus ir koks tas žmogus šalia manęs gražus.

Neišvengiamai bus vėl tokių dienų, kada nusivilsi, nebetikėsi, jausiesi per daug pavargęs ir pažeidžiamas. Sėdėsi darbe ir pyksi ant visų. Arba gulėsi ant sofutės prieš televizorių ir bumbėsi. Ir tai neišvengiama. Bet mes visada galim išsimiegoti. Visada galim pagulėti vonioj. Nuvažiuoti prie jūros. Paskaityti gerą knygą. Pažiūrėti teisingą filmą. Susitikti su draugu. Mieste išgerti kavos. Padaryti kažką mažo mažo, bet labai svarbaus. Kad imtume šypsotis. Vėl ir vėl.

Patiko (11)

Rodyk draugams


Komentarai (3)

  1. Rosenkreuzer 

    Perskaitęs pastraipą, kuriome minima, jog močiutė vienoje vietoje išdirbo 50m, maniau vėliau perskaitysiu priekaištus jai. Deja, nustebino tekstas, nes buvo pažiūrėta iš kitos pozicijos, pateiktas kitoks požiūris. Aš manyčiau, kad tokį ilgą laiką išdirbti vienoje vietoje, reikštų ne atsakingą požiūrį ir kokybę, o stagnaciją, stovėjimą vietoje, baimę išlipti iš komforto zonos. Todėl tokiam žmogui neleisčiau mane kažko mokyti :) Žinoma, iš pagarbos išklausyčiau, bet nepriimčiau nuomonės kaip rimto patarimo :)

  2. 40dd 

    Pastaruoju metu skaičiau nemažai protingų knygų, įrašų ir t.t. ir beveik visur kur kartojasi tie patys motyvai, kuriuos ir tu čia puikiai apibendrinai.
    O iš tikro juk viskas labai paprasta, ar ne? :)

  3. Chii 

    Šypt.


Rašyti komentarą