BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Apie pabėgusią kavą

2016-02-11 | Be temos

Stovėjau Rimi eilėje prie kasos ir staiga užsimaniau kavos. Skanios, su pieno putele – savo mylimiausios cappuccino. Mandagiai užleidau eilę visai nemielai senučiukei, kuri dar paburbėjo, kad gal galima per vieną kartą viską išsirinkti? Ne, nes poreikis kavai ateina staiga, netikėtai, iš pasalų. Nuėjau prie to Paulig aparačiuko, kuris pilsto pigią Paulig kavą. Teko rinktis tai ką pasirinkau, nes aplinkui – anei Coffee Inno, anei mano mėgstamiausios Keif kafe. Paspaudžiau mygtuką, pribėgo tos kavos, stojau atgal į eilę. Belaukiant kava atšalo.

Šiandien Vilniuje labai lyja. Smulkiais lašais, ant veido, į akis, ant kojų, ant skėčio su drugeliais barbena – toli gražu ne tas oras, kuriuo galėtum gėrėtis. Išėjus teko skleisti skėtį, vienoje rankoje nešti rankinę, kitoje – kavą ir skėtį. Žengdama antrą žingsnį pamačiau, kaip pro pigaus balto plastmasinio dangtelio šonus bėga pieno putos. Ant mano naujų rudų pirštinių! Bėga, sunkiasi ir nė nemano sustoti. Ant mano skėčio ir šiek tiek į akis pila beprotiškai pavasariškas lietus, o ant mano žavių plaštakos apdangalų liejasi pienas. Tą kylantį, rodos, beprasmį pyktį pažįsta kiekvienas – kam taip nėra buvę? Pasaulis griūva. Dėl pro šalį bėgančios kavos.

Kol sparčiu žingsniu keliavau į darbą, iš kartoninio puodelio išbėgo beveik visa kava. Pro pirštines tekėjo į plastikinį maišelį su apelsinais. Mintyse keikiausi (rusiškai), mąsčiau, ar namuose dar turiu Vanish, galvojau, kuo savo gyvenime galėčiau pakeisti tą prakeiktą kavą, galbūt bent jau kava be pieno, idant einant nesusiplaktų? Kuo labiau spartinau žingsnį, tuo labiau kava bėgo.

Tačiau blogiausia dalis laukė prie darbo durų, kuomet man jas tomis nuliu rankų reikėjo kažkokiu būdu atidaryti. Skėtį numečiau ant žemės, apelsinus sugrūdau į pilnutėlę rankinę ir rankoj laikydama kavą dariau duris. Ranka, žinoma, šiek tiek pakrypo ir visas tas pienas su kavos milteliais išbėgo ant mano chaki spalvos striukės. Palikdamas, kaip dabar matau, nemenkas dėmes ir šlykštų kvapą.

Bet visa tai – visai ne apie kavą. Ir net ne apie lietų. Tai apie smulkmenas. Jeigu kiekvieną mažytį dienos įvykį, vykstantį kokias tris minutes, kiek ir truko mano kelionė nuo Rimi iki darbo, įvertintume kaip dėmesio vertą gyvenimo dalelytę, gal tas gyvenimas taptų prasmingesnis? Tegul kartais ir jums išsilieja kava. Tegul ant naujų pirštinių. Ir paskui jūs apie tai pagalvokit.

Patiko (3)

Rodyk draugams



Rašyti komentarą