BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Kuomet aš pamenu tą berniuką…

2017-05-03 | Be temos

Kaip aš gerai gyvenu.

Kol Rusnė miega, sėdžiu parke, skaitau Vaivos knygą iš klajonių po Indiją, o ant šalia esančio suoliuko prisėda JIE. Vyras, moteris ir kokių penkerių berniukas. Su paspirtuku. Girdžiu, moteris sako, tikriausiai man depresija. Vyras atsako, tai eik ir vaikščiok viena tol, kol depresija pasibaigs, nes tu man nusibodai. Moteris verkia, vyras su vaiku išeina. Grįžta keletą kartų, rėkia, liepia tvarkytis su savimi. Vaikas apsimeta, kad taiso paspirtuką, bet jam, žinau, labai labai skauda. Tada įsivaizduoju, kad jie grįžta namo, bet kartu nevalgo nei pietų, nei vakarienės. Mama galbūt žiūri kokią nors televizijos programą, o tėtis žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikas toliau taiso paspirtuką.

Aš kartais tikrai noriu perskaityti dar vieną knygos puslapį, dar penkias minutes pasėdėti feisbuke ar instagrame ar pagaliau baigti žiūrėti filmą. Bet Rusnė visaip bando atkreipti mano dėmesį, o aš prisimenu tą berniuką. Kuriam norėčiau padovanoti bent vieną gražią ir laimingą dieną. Ir tada metu knygas, instagramus, filmus ar darbus ir mes einame žaisti su kamuoliuku, ragauti naujos košės ar pasivaikščioti į lauką. Gyvenam ta minute, kai pirmą kartą išeina žodis, kažkuo panašus į “tete”, o gal “ate”, o gal “atetetateeeee”. Susipažįstam su akmenukais ir konkorėžiais, knygute, flomasteriu. O kai kyla noras iš nuovargio supykti ant Rusnės tėčio, aš irgi prisimenu tą berniuką. Prisimenu, kad pykčiui čia ne vieta. Anei liūdesiui, anei tinginystei, anei pakeltam balsui. Tik laimei, naujiems žaidimams, naujiems žodžiams ir skaniajai grikių košei.

Rodyk draugams