BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Senoji aš

2016-02-08 | Be temos

Šiandien leidžiu sau skaityti senus blogo įrašus, nes šiek tiek trūksta motyvacijos. Gal jos galėčiau pasisemti iš savo senosios aš? Ir išsyk nuotaika gerėja, darosi smagiau, nes aš matau, kodėl. Visgi aš negaliu pabėgti nuo savęs, negaliu neskaityti moteriškų kvailų knygų, kad ir kiek laiko bandžiau save vien istoriniais romanais. Negaliu pamiršti pasivaikščiojimų po senamiestį - būtinai vienai! Dabar bandau tą beprotišką norą ignoruoti, kodėl? Anksčiau ankstyvais rytais prieš darbą įsitaisydavau ant palangės su šokolado plytele ir puodeliu kavos ir rydavau “Šiandien madam pareis vėliau” dideliais kasniais ir visai negrakščiai, o vakarais sumažinusi tempą ilsėdavausi po dienos darbų. Ir kai vienus įkvėpdavo paveiksliukai su Paulo žodžiais feisbuke, tai mane - labai labai moteriški banalūs dalykai. Ir kodėl aš bandžiau to atsisakyti?

Man pakyla nuotaika. Nes aš ir vėl svajonėje matau ne savo nuvargusias kojas lovoje, o butą su vaizdu į Eifelio bokštą, apstatytą baldais iš IKEA, matau kilimėlį prie raudono fotelio, ten sėdėčiau auštant rytui ir valgyčiau kiaušinį su avokadu. Prisiminti, kad toji Madam iš tiesų kartais nusipelno grįžti vėliau. Tik nebūtinai iš svetimos lovos, galbūt užtenka artimiausios vyninės, geriausios draugės namų ar šokoldao krautuvėlės. Ir tebūnie tai mano didžiausia paslaptis. Elegantiškai įžengti vėlų vakarą pro duris, trumpas “brangusis, aš grįžau”, o šukuosena šiek tiek pavelta. O tu atspėk, kad tiesiog apsvaigau nuo to karčiai svaiginančio austriško juodojo šokolado su čili pipiru. Ir vienos slaptos taurės balto sauso vyno. Ir šast pailsėt ant savo raudonojo foteliuko su vaizdu į Eifelio bokštą. Paspirti nepadoriai brangius batelius į šoną ir pavydėti sau gyvenimo.

Ilgus paskutinius mėnesius bandžiau kaltę dėl nesėkmių ir motyvacijos nebuvimo suversti kitiems, aplinkai, orui, nuotaikai, galų gale sau - tai virto nuolatiniu ginču su savimi ir begaliniu geležies trūkumu kraujyje. Šiandien išėjusi iš poliklinikos nusipirkau vitaminų ir… nusipirkau knygą “Ir velnias dėvi Pradą”. Žinau - sena, skaityta, liesta, kvaila, nenaudinga. Bet man vėl šiek tiek gera. Vakare grįžusi iš darbo pasidarysiu sveikosios prancūziškos porų sriubelės ir pasileisiu per laukus keliems kilometrams - lygiai taip, kaip tąkart džiaugsiuosi tuo. Susirašysiu planą. O prieš miegą raudonas foteliukas. Vaizdas į… sieną, bet būtinai pasikabinsiu Eifelio nuotrauką! “Ir velnias dėvi Prada”.

Patiko (6)

Rodyk draugams



Rašyti komentarą