BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Kodėl mes visi tokie gražūs?

2016-06-21 | Be temos

Aš, kaip ir dauguma, dieną pradedu ir dažniausiai baigiu feisbuku. Vieni tai vadina bjauriu įpročiu, kiti priklausomybe, treti sako, kad tokia šių dienų socialinė aplinka - virtuali. O aš tiesiog su juo pradedu ir baigiu dieną. Tokia mano nuomonė. Kur kas įdomesnis faktas, kad feisbuke žmonės beprotiškai laimingi, sėkmingi ir gražūs, nors daug kas teigia, kad Lietuva - prasigėrusių žmonių kraštas su labai rimtomis psichologinėmis problemomis ir milžinišku savivertės trūkumu.

O galbūt netikėtai gerai pavykusi nuotrauka yra geriausias dalykas tą dieną, tą savaitę ar tą mėnesį. Gal dėmesys iš buvusių klasės draugų, kurso draugų ar kolegų yra vienintelis dėmesys pastarąjį pusmetį. Arba paguoda, kad toji suknelė atrodo visai neblogai ir netgi lieknina! O raumenys nuotraukoje atrodo didesni nei realybėje. Ir štai tu išloši, įrodai sau, kad pastangas dėjai ne veltui. Ir lietus nėra toks blogis, nuotaikos visiškai nebegadina, kai pamatai, kad nuotraukai jis suteikia natūralią žavią prieblandą, o ant objektyvo pakliuvęs lašiukas labai originaliai nuotrauką pablurina. Nebematyt to riebaus spuogo ant žando. Ir pavargusių akių, nes tris dienas verkei dėl savo netikusių santykių.

O kartais tau žiauriai sekasi ir, tiesą pasakius, tu nenori savo laimės pasakoti feisbukui. Tu tiesiog būni, džiaugiesi, kalbi, šoki, dirbi ir pamiršti, kad būtent dabar galėtum pasidaryti geriausią nuotrauką savo gyvenime. Kada džiaugsmas - tikras. Kuomet stalai nukloti skaniausiu maistu, aplinkui - mylimiausi žmonės, pašonėje nauja knyga, butelis vyno, smegenys plyšta iš laimės dėl naujų darbų, projektų,planuojamų atostogų. Arba pasidarai nuotrauką, ji tau atrodo idealiausia, joje tu - laimingiausias, o dėmesio negauni… Nes stalas - sujauktas, akys nepadažytos, o objektyvas nenuvalytas, nes pagriebei jį ką tik suvalgęs sultingą persiką ir nespėjai nusivalyti rankų… Bet laimė tikra. Ir tu nekreipi dėmesio, tiesiog toliau eini iš proto. Visa tai jau ne feisbukui, visa tai tau.

O mes toliau tyliai pavydim tobulo akių kontūro, gražių margų marškinėlių, saulės už lango, gražiai paserviruoto stalo ar dar vieno diplomo. Tyliai sėdim savo minkštuose foteliuose ir pavydim. Vietoj to, kad nueitume tuos penkis metrus iki veidrodžio ir pamėgintume nusipiešti dar vieną kartą tą akių kontūrą, kad ir tektų nuvalyti penkis kartus ir į miestą išeiti apskritai be jokių kontūrų. Mes tyliai pavydi, o tada… duodam vaizdų savo privalumais ir sugebėjimu fotografuoti. Ir konkuruojam - visada, visur, su visais. Aš, pavyzdžiui, nemoku papūsti lūpų. Bet žinau, iš kurio kampo veidas atrodo gražiausiai. Ir visada  suku tą šoną. Ir štai laikais jau lygiuojuosi į Gretą, kuri, mano nelaimei, tobulai išpūčia lūpas. Nes tinkamas kampas ir papūstos lūpos būtų dvigubai geriau, ar ne?

Štai tokie mes visi gražūs. Ir laimingi. Ir turtingi. Bet dažniausiai nelabai nuoširdūs. Tokie biškiuką gėlių vaikai, narcizai. Kuriems rūpi savo gyvenimą užpildyti gražiomis nuotraukomis ir suvaidintomis akimirkomis. Ir taip lyg įrodyti kitiems, kad man sekasi visai ne prasčiau, nei tau.

Patiko (9)

Rodyk draugams


Komentarai (1)

  1. manoVardasAfganistanas 

    labai:)


Rašyti komentarą