BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Vienos pirštinės istorija

2017-03-10 | Be temos

Tai galėtų būti pasaka, prasidedanti kaip visos pasakos - gyveno kartą mergina. Šviesiaplaukė. Tiesa, kartais ji pamiršdavo nudažyti plaukų šaknis ir tuomet jos plaukai atrodydavo išties prastai. Bet iš esmės ji buvo šviesiaplaukė. Toji mergina gyveno šalyje, kuri buvo apdovanota visais keturiais metų laikais. Ir nors gamta ėjo dviejų laikų - rudens ir pavasario - link, kartais vis dar pakaitindavo saulė ar nosį suspausdavo šaltukas. Tad tekdavo nusivilkti striukę, įsprausti save į suknelę, atidengiančią nugarą, o kartais atvirkščiai - išsitraukti šalikus, kepures ir pirštines.

Toji mergina mėgo lakuoti nagus, dažniausiai ryškiai raudona spalva. Ji manė, kad toji spalva paryškina jos rankas. Arba gražiai atrodo laikant telefoną troleibuse. Ji buvo šiek tiek narcizė, kartais jai buvo svarbu, ką galvoja nepažįstami žmonės. Tiesa, žiemą kartais nagus ji primiršdavo - šiek likdavo nelakuoti, neryškūs ir tada ji apsimaudavo pirštines. Sakydavo, jog todėl, kad rankos nesušaltų, o išties todėl, kad nesimatytų neryškūs nagai.

Jos pirštinės visada būdavo odinės, gražios, blizgios. Dvi savaites. Likusią žiemą ji vaikščiodavo su paprastomis megztomis pirštinaitėmis iš prekybos centro. Nes toji gražuolė odinukė visada po dviejų savaičių likdavo viena, o kita iškeliaudavo į pasaulį ieškoti nuotykių. Iš pradžių ją pervažiuodavo mašina, ji būdavo purvina, negraži ir vieniša. Tačiau kelionė po konteinerius būdavo visai smagi - sykį viena iš odinukių pateko ten, kur šviečia saulė ir štai ji buvo vienintelė pirštinaitė toje šalyje. Tiesą sakant, ji pasijautė ypatinga. Kai kurie vaikai vartė ją, apžiūrinėjo iš visų pusių ir nesuprato, kas tai yra, gal tik penki pirštai išdavė, kad tą daiktą galima uždėti ant rankos. Pirštinaitei patiko būti ypatinga. Jai patiko būti ant rankų, rankose, jai netgi patiko būti egzotiška, tačiau dar labiau ji ilgėjosi savo geriausios draugės, antros pirštinaitės, likusios kažkur toli toli, namuose. Ji pagalvojo, kad galbūt toji, skirtingai nei ji, liūdi, guli numesta į spintą tarp kitų nereikalingų dalykų ir tyliai miršta. Tačiau pirštinaitė suvokė, kad vieną dieną ir ji turėtų iškeliauti į konteinerį, na o tada prasidės didžioji gyvenimo kelionė, o galbūt jos netgi vieną dieną ims ir susitiks. Mažai tikėtina, bet odinukė tikėjo stebuklais.

O mergina tiesiog perka kitas odines pirštines. Kiekvieną žiemą po vieną porą. Ji į pasaulį ir gražesnį gyvenimą jau paleido nemažai pirštinaičių, ir jos jai dėkingos. Tiesa, ji kaskart, vos pirštinaitė iškeliauja, nusikeikia, dažniausiai rusų kalba, matyt, galvoja likusi pirštinaitė, mergina tiesiog pavydi. Pavydi odinukei šiltos saulės.

Patiko (3)

Rodyk draugams



Rašyti komentarą